Dėkingumo Galia Tavo Vidiniam Augimui

Kai protas nurimsta, pasaulis atsiveria kitaip. Mintlapiai nėra pabėgimas — tai grįžimas. Į save, į paprastumą, į tylą, kurioje vėl girdime gyvenimo pulsą. Po tokios kelionės net tie patys dalykai atrodo tarsi pirmą kartą pamatyti.
Dėkingumas – tai ne dar viena mandagumo forma. Tai tylus suvokimas, kad gyvenimas mums nieko neskolingas,o vis dėlto kasdien dovanoja daugiau, nei drįstame prašyti. Jis nekeičia pasaulio – jis keičia mūsų žvilgsnį. Leidžia pamatyti šviesą net šešėlyje, prasmę – net kasdienybėje. Dėkingumas – tai būsena, kurioje nebereikia siekti. Pakanka būti.
Tyla iš pradžių gąsdina. Ji nuplėšia triukšmo sluoksnius ir palieka tave akis į akį su savimi. Bet kai širdis pripranta, ima ryškėti tai, kas buvo užgožta – mintys lėtėja, kvėpavimas tampa gilesnis, laikas – švelnesnis. Tylos nereikia bijoti. Joje prasideda viskas, kas tikra.

Tikrumas atsiranda tada, kai nustoji sau meluoti. Kai nebėra poreikio įrodyti, o lieka noras suprasti. Atvira širdis nebijo nei džiaugsmo, nei trapumo – ji leidžia pasauliui tekėti per save. Ir tuomet santykiai, žodžiai, net tylėjimas ima turėti svorį. Tai ne idealas, o būdas būti gyvam.

„Mintlapiai“ gimė iš tikros kasdienybės – noro priminti, kad ramybė slypi paprastuose dalykuose, kai tik išdrįstame juos pastebėti.