Dėkingumo praktika nėra pabėgimas - tai grįžimas. Į save, į paprastumą, į tylą, kurioje vėl girdime gyvenimo pulsą. Po tokios kelionės kasdieniai dalykai atrodo tarsi pirmą kartą pamatyti. Daugelis ieško ramybės išorėje - naujuose dalykuose, tiksluose, pažaduose sau. Tačiau tikroji ramybė dažniausiai apsigyvena ten, kur ją leidžiame sau pastebėti: tyliose mintyse, paprastose kasdienio gyvenimo akimirkose.