Dėkingumo Galia Tavo Vidiniam Augimui

Kai protas nurimsta, pasaulis atsiveria kitaip. Mintlapiai nėra pabėgimas — tai grįžimas. Į save, į paprastumą, į tylą, kurioje vėl girdime gyvenimo pulsą. Po tokios kelionės net tie patys dalykai atrodo tarsi pirmą kartą pamatyti.

Dėkingumas nėra dar viena mandagumo forma. Tai tylus suvokimas, kad gyvenimas nieko mums neskolingas, o vis dėlto kasdien dovanoja daugiau, nei galėtume paprašyti. Dėkingumas keičia ne pasaulį, o žvilgsnį – išmoksta pastebėti šviesą net šešėlyje, prasmę net kasdienybėje. Tai paprasta būsena, kurioje nebereikia siekti – pakanka būti.

Tyla iš pradžių gąsdina. Ji nuplėšia triukšmo sluoksnius ir palieka tave akis į akį su savimi. Bet kai širdis pripranta, ima ryškėti tai, kas buvo užgožta – mintys lėtėja, kvėpavimas tampa gilesnis, laikas – švelnesnis. Tylos nereikia bijoti. Joje prasideda viskas, kas tikra.

Tikrumas atsiranda tada, kai nustoji sau meluoti. Kai nebėra poreikio įrodyti, o lieka noras suprasti. Atvira širdis nebijo nei džiaugsmo, nei trapumo – ji leidžia pasauliui tekėti per save. Ir tuomet santykiai, žodžiai, net tylėjimas ima turėti svorį. Tai ne idealas, o būdas būti gyvam.

„Mintlapiai“ gimė iš tikros kasdienybės – noro priminti, kad ramybė slypi paprastuose dalykuose, kai tik išdrįstame juos pastebėti.